tylutėmis

tylùtėmis adv. LKKVI79, tylùtėm žr. tylomis 1: Anas (kareivis) ėmė tylutėm ir įėjo koplyčion – kad tik lietus nelyja, tai ir gerai LTsIV273. ║ Jis tylutėmis prunkštelėjo ir ėmė drąsiai teisintis J.Dov.